- karakulinė
- karakuli̇̀nis, karakuli̇̀nė bdv. Karakuli̇̀nė apýkaklė, kepùrė, pàltas.
.
.
karakulinis — karakulinis, ė adj. → karakulis: Dabar išvesta nauja karakulinių avių veislė rš. Spiritavičius užsimetė ant nugaros šeškų kailius, užsimaukšlino karakulinę kepurę T.Tilv … Dictionary of the Lithuanian Language